Seimas priėmė Vidaus reikalų ministerijos kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengtą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (UTPĮ) pakeitimo projektą. UTPĮ pataisomis siūloma griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms juos dirbti Lietuvoje (VRM, 2024).

             Lietuvoje dirbti galės tik leidimą gyventi turintys užsieniečiai – t. y., neliks galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza. Tokia galimybę turės tik tam tikros užsieniečių grupės (dėstytojai, tyrėjai, ekonomiškai išsivysčiusių šalių piliečiai ir kt.)
UTPĮ projekte nustatytas naujas kvotos užsieniečiams atvykstantiems į Lietuvą darbo pagrindu apskaičiavimo mechanizmas. Kvotos dydis kalendoriniams metams negalės būti didesnis nei 1,4 proc. praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Šiuo metu Lietuvoje 219,5 tūkst. užsieniečių turi galiojančius leidimus gyventi, iš jų beveik 116 tūkst. leidimų laikinai gyventi išduoti darbo pagrindu.

         Anot Naumcik (2024) užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir Užimtumo įstatymas buvo sugriežtinti:
• užsieniečiai taip pat negalės dirbti esant beviziam režimui, su kitų ES šalių vizomis ar leidimais gyventi. Bus galima dirbti tik gavus leidimą gyventi Lietuvoje;
• užsieniečiai galės gauti leidimą gyventi darbo pagrindu, jeigu yra kvalifikuoti ir turi darbo patirties (1 metai per paskutinius 3 metus);
• trūkstamų profesijų sąrašas naikinamas nuo 2025-01-01;
• nuo 2025-01-01: Lietuva priims ne daugiau kaip 40.000 užsieniečių (1,4 proc. nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų);

        Leidimo dirbti ar leidimo laikinai gyventi darbo pagrindais panaikinimą gali lemti naujai sugriežtinta aplinkybė: nustatoma, kad pas darbdavį, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vieną iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, ilgiau negu 90 dienų per pastarųjų 180 dienų laikotarpį buvo nustatytas nedraudžiamasis laikotarpis nors vienam įdarbintam užsieniečiui, išskyrus atvejus, kai užsienietis nedirbo dėl nėštumo, gimdymo, tėvystės atostogų ir (arba) atostogų vaikui prižiūrėti, ligos ar nelaimingo atsitikimo arba kai darbdavys pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad tokiam užsieniečiui buvo taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys socialinio draudimo sritį (Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties).

 Šaltiniai:

1. Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (galiojanti suvestinė redakcija: 2024-06-08 – 2024-12-31). Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.232378/MBLxZOUnPI?jfwid=7vfa3m1i7.
2. Naumcik S. (2024). Prieiga internete: https://www.linkedin.com/posts/svetlana-naumcik_u%C5%BEsienie%C4%8Di%C5%B3-teisin%C4%97s-pad%C4%97ties-%C4%AFstatymas-ir-activity-7209559891718393856-i-7A?utm_source=share&utm_medium=member_desktop;
3. VRM (2024). Prieiga internete: https://vrm.lrv.lt/lt/naujienos/seimas-pritare-uzsienieciu-teisines-padeties-istatymo-pataisoms/